Smulkiau

Kategorija: Sudeikių krašto architektūros, istorijos, gamtos paminklai

1806 m. Sudeikiuose pastatyta laikina bažnyčia ir pradėta statyti akmeninė bažnyčia. Baigta tik 1825 m. 1835 m. bažnyčios stogas buvo dengtas šiaudais, nes jaunesnysis Koziela-Poklevskis bažnyčios statybai neskyrė lėšų. Klėtis ir varpinė, bokšteliai bažnyčios priekyje ir gale buvo pastatyti valstiečių lėšomis. O klebonija, špitolė, kumetynas ir kiti ūkiniai pastatus – už parapijiečių aukas. Dvarininkai bažnyčiai dovanojo 2 valakus (apie 40 ha) Sudeikių kaimo žemės. XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla. 1822 m. bažnyčioje buvo apgedę 9-ių registrų vargonai. Užfiksuoti pasakojimai, jog bažnyčios statybai reikėję daug akmenų, jie vežti iš visų aplinkinių kaimų. Bažnyčios šventoriaus tvoroje esą net aukuro akmenų, atvežtų iš šalimais esančio Alkų kalno. 1825 m. pastatyta dabartinė klasicistinio stiliaus tinkuoto akmenų mūro bažnyčia. 1917 m. abiejuose stogo galuose uždėti mediniai bokšteliai su kryžiais. 1944 m. gerokai sužalota, vėliau suremontuota, iki 1955 m. uždėtas barokinis frontonas.

Smulkiau

Kategorija: Sudeikių krašto architektūros, istorijos, gamtos paminklai

Jono Šimonėlio (1955-2011) skulptūrų parkas (Dvaro g. 30, Sirutėnų k., Sudeikių sen., Utenos r., GPS: 55.545328, 25.622848) įkurtas šalia skulptoriaus sodybos Sirutėnuose. Unikalaus, savito braižo skulptorius Jonas Šimonėlis akmeninių skulptūrų parką po atviru dangumi Sirutėnų gyvenvietėje įkūrė paskutiniaisiais savo gyvenimo metais. Visos skulptūros sukurtos iš lietuviško granito - lietuviškų riedulių, kurių didžiausias svėrė net 13 tonų.

Smulkiau

Kategorija: Sudeikių krašto architektūros, istorijos, gamtos paminklai

Bikuškio dvaro sodyba - architektūrinis paminklas. įsikūrusi Alaušo ežero pusiasalyje. Rašytiniuose šaltiniuose dvaras minimas jau XIV a. viduryje. Dvaras susiformavo XVII-XIX a. keliais etapais – ankstyvuoju (XVII-XVIII a.) ir pagrindiniu (XVIII a. pab. – XX a. pr.). Abu etapai paliko pėdsakus dvaro kompozicijoje – pirmasis suformavo reljefą ir sodybos struktūrą (įvažiavimą, pagrindinio reprezentacinio kiemo vietą), antrasis – suteikė vietinės architektūros ir klasicizmui būdingų bruožų.
XVII a. dvaras priklausė Radviloms, vėliau Trakų vaivadai Tadui Oginskiui, dar vėliau XVIII a.– Prošinskiams, išsirūpinusiems iš valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio privilegiją prie dvaro įkurti miestelį. Remiantis istoriniais šaltiniais, 1782 m. Elžbieta Prošinskienė šalia ežero pastatė koplyčią, kurioje gyveno kunigas – dvaro kapelionas. XVIII a. pab. dvaras priklausė Plevakams, XIX a. pr.– Beneckiams, vėliau – Beneckių palikuonims Drazdauskams. 1863 m. sukilimo metu dvare slėpėsi sukilėliai. XIX a. pab. dvarui priklausė Juliškio, Kiemeniškių, Malėnų, Novosiolkų, Sirutiškio, Toleikių kaimai, veikė spirito gamykla, didžiulė kalvė, taip pat dvarui priklausė daugiau nei 500 ha žemės. XX a. pr. sodybą valdė Puzinauskai, tarpukario metais – gydytojas Svilas, vedęs Puzinauskaitę. Po II Pasaulinio karo dvaro sodyba priklausė Sudeikių kolūkiui, nuo 1974 m. – Utenos statybos trestui. 1976-1979 metais Bikuškio dvaro sodyba patyrė smarkias rekonstrukcijas. Rekonstruotas dvaro namas, nugriautos XVII a. mūrinių pastatų liekanos, nugriautas kumetynas (1980 m.) ir tvartas, pristatyta darkančių naujadarų – laiptai, pirtis, sporto aikštelė. 1992 m. klaipėdietis R. Svilas atgavo Bikuškio dvarą: rūmus, svirną, kluoną, 77 ha žemės, vietoje turėtos 150 ha. Po jo mirties, dvarą testamentu paveldėjo Gintaras Eugenijus Gruodis.
Pamatai ir mūro liekanos žymi nugriautus pastatus. Jie sudarė du stačiakampius kiemus: vakaruose dvi daržinės, tvartas ir išlikęs svirnas, rytuose kampinio plano arklidė, kumetynas, dvaro namas ir kalvė. Šiandien sodyboje išlikę trys dvaro laikotarpio pastatai ar jų liekanos – XIX a. pr. dvaro rūmai (liaudiško klasicizmo pastatas), XVIII a. kluonas, kuris perstatytas XIX a. pab. ir XIX a. pab. Taip pat likę daržinės liekanos, išretėjęs parkas. Bikuškio dvaro parkas - senojo dvaro parko dalis. Bendras plotas – 10,9 ha, 3,5 ha apaugęs medžiais. Užregistruota 18 medžių ir krūmų rūšių. 7 iš jų – introdukuotos. Auga klevai, bukai, guobos, liepos, uosiai, erškėčiai ir kt. 
Dabartiniai dvaro šeimininkai – verslininkai Dalia ir Gintaras Gruodžiai, kurie dvarą valdo nuo 1996 m., savo lėšomis suremontavo dvarą ir prikėlė jį gyvenimui. Jau daug metų dvare vyksta tapytojų plenerai, profesionalaus teatro spektakliai, simfoninės muzikos koncertai. Dvare veikia meno galerija (paveikslai sukurti pačiame dvare), taip pat kuriamas granito skulptūrų parkas. Bikuškio dvaro sodyba, anot Kultūros paveldo departamento, – unikalus objektas. Manoma, kad sodyba buvo viena iš nedaugelio mūriniais pastatais užstatytų XVII a. rezidencijų, todėl yra potencialus archeologinių tyrimų objektas.