Rašytojas, miškininkas, žurnalistas Gediminas Isokas gimė 1931 m. vasario 23 d. Baltakarčiuose, Utenos rajone. Mirė 2020 m. liepos 5 d. Vilniuje.
Gediminas Isokas mokėsi Kušnieriūnų pradinėje, Užpalių septynmetėje mokykloje, Švenčionių gimnazijoje. 1949 m. baigė Vilniaus miškų technikumą, 1966 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą. Nuo 1949 m. dirbo miškų ūkiuose, girininkijose, Lietuvos miškų ūkio ministerijoje, žurnalo „Mūsų girios“ redakcijoje. Nuo 1998 m. Lietuvos miškininkų sąjungos garbės narys. Nuo 1969 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys.  G. Isoko kūryba yra ir meninė, ir gamtamokslinė. Išleido daugiau nei trisdešimt knygų. 

„Parkais ir miškais“ (publicistika, 1959), „Šimtas girios mįslių“ (proza, 1960), „Žvėrys ir žvėreliai“ (proza, 1964), „Šimtas botanikos mįslių“ (proza, 1968), „Kas čia krebžda“ (apsakymėliai, 1969), „Grybų karnavalas“ (proza, 1970), „Kur skraido sfinksai “(proza, 1972), „Šimtas girios mįslių“ (proza, 1976), „Miško varpeliai“ (proza, 1976), „Pavasario žibintai“ (proza, 1978), „Svetimuose namuose“ (proza, 1979), „Gaudžia ragas“ (proza, 1981), „Iš vienos versmės“ (Rūdninkų girios istorijos, 1982), „Kai miškai šaukia“ (proza, 1984), „Šešiakojai“ (proza, 1988), „Wälder und Nationalparks in Litauen – forests and national parks of Lithuania“ (1994), „Girių poema“ (1994), „Lietuvos gamtos paminklai“ (gamtos paminklų aprašymai, 1995), „Maratonas“ (apysaka, 1998), „Jie gyveno Lietuvoje“ (Lietuvoje gyvenusių žvėrių aprašymai, 1998), „Kėdainių miškų istorija“ (kartu su A. Šeržentu, 1999), „Vytautas Didysis“ (poema, 1999), „Enciklopedinė miško knyga“ (2001), „Vaivorykštė“ (poemos ir eilėraščiai, 2002), „Miško pulsas“ (gamtos miniatiūros, 2002), „Gediminas“ (poema, 2003), „Šilėnai“ (romanas, 2005), „Lietuvos girių ir medžioklės istorija“ (2006), „Kauno krašto miškų istorija“ (kartu su J. Jermalavičiumi, 2008), „Trakų urėdijos miškų istorija“ (kartu su A. Tervydžiu, 2008), „Nemenčinės urėdijos miškų istorija“7 (2010), „Kai žemė skrieja dangaus ratu“ (poema, 2010), „Lietuvos gamtos kalendorius“ (2013), „Prakalbinus atmintį“ (2016), parengė biografinį žinyną „Lietuvos miškininkai“ (1997), sudarė Utenos krašto enciklopediją (2001).

Už savo darbus 1978 m. gavo nusipelniusio gamtos apsaugos darbuotojo titulą, o 1995 m. – geriausių knygų gamtos tema premiją (už „Kur lizdelį sukti“). 2006 m. skirta Česlovo Kudabos premija už ilgametę švietėjišką aplinkosauginę veiklą. 2009 m. – Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Šaltiniai: Gediminas Isokas - Visuotinė lietuvių enciklopedija